FRP ateities perspektyvų ir jos priežasčių analizė

FRP yra sunkus darbas. Tikiu, kad niekas iš pramonės to neneigia. Kur skausmas? Pirma, darbo intensyvumas yra didelis, antra, prasta gamybos aplinka, trečia, rinka sunkiai vystosi, ketvirta, sunku kontroliuoti išlaidas, penkta, sunku susigrąžinti skolingus pinigus. Todėl tik tie, kurie gali ištverti sunkumus, gali džiovinti FRP. Kodėl per pastaruosius tris dešimtmečius FRP pramonė klestėjo Kinijoje? Be rinkos paklausos veiksnių, labai svarbi priežastis yra ta, kad Kinijoje yra ypač darbščių žmonių grupė. Būtent ši karta yra spartaus Kinijos vystymosi „demografinis dividendas“. Didžioji dalis šios kartos yra ūkininkai, perkelti iš žemės. Darbuotojai migrantai yra ne tik pagrindinis darbo jėgos šaltinis Kinijos statybos pramonėje, elektronikos pramonėje, vilnos tekstilės ir mezgimo pramonėje, batų, kepurių, krepšių ir žaislų pramonėje, bet ir pagrindinis darbo jėgos šaltinis FRP pramonėje.
Todėl, tam tikra prasme, be šios kartos žmonių, kurie gali ištverti sunkumus, šiandien Kinijoje nebūtų tokios plataus masto FRP pramonės.
Kyla klausimas, kiek ilgai galime valgyti šį „demografinį dividendą“?
Ankstesnės kartos darbuotojų migrantams pamažu įžengus į senatvę ir pasitraukiant iš darbo rinkos, jaunoji karta, kurioje dominavo po 80-ųjų ir po 90-ųjų, pradėjo žengti į įvairias pramonės šakas. Palyginti su jų tėvais, dideli šių naujos kartos migrantų darbuotojų, kurių pagrindinė dalis yra tik vaikai, skirtumai atnešė naujų iššūkių mūsų tradicinei gamybos pramonei.
Pirma, smarkiai sumažėjo jaunų darbuotojų skaičius. Nuo devintojo dešimtmečio pradėjo ryškėti Kinijos šeimos planavimo politikos vaidmuo. Iš šalyje smarkiai sumažėjusio besimokančių vaikų ir pradinių bei vidurinių mokyklų skaičiaus galime skaičiuoti, kaip smarkiai sumažėjo bendras šios kartos skaičius. Todėl labai sumažėjo darbo jėgos pasiūlos mastas. Prieš mus ėmė ryškėti darbo jėgos trūkumas, kuris, rodos, neturi nieko bendra su mūsų didžiausių gyventojų pasaulyje valstybe. Viltis yra pats vertingiausias dalykas. Sumažėjusi darbo jėgos pasiūla neišvengiamai lems darbo jėgos kainų kilimą, o ši tendencija stiprės toliau mažėjant po 90-ųjų ir po 2000-ųjų skaičiui.
Antra, pasikeitė jaunos darbo jėgos samprata. Pagrindinė vyresnės kartos migrantų motyvacija yra užsidirbti pinigų savo šeimoms išlaikyti. Jaunoji darbuotojų migrantų karta nuo pat atėjimo į pasaulį mėgavosi geromis sąlygomis neturėti maisto ir drabužių. Todėl šeimyninės pareigos ir ekonominė našta jiems yra gana abejingi, vadinasi, jie dirbs ne dėl šeimos sąlygų gerinimo, o daugiau dėl savo gyvenimo sąlygų gerinimo. Jų atsakomybės jausmas buvo labai susilpnėjęs, jie nelabai suvokia taisykles, tačiau turi daugiau savimonės, todėl jiems sunku priimti griežtas gamyklos taisykles ir nuostatas. Jaunimas yra sunkiai valdomas, o tai tapo įprasta visų įmonių vadovų problema.